Katalizatorius

Mokslas ir komunikacija

2009-06-16T15:56:00.004+03:00

Noriu pasidalinti su jumis savo chemijos istorijos "egzamino" užduotimi - ese apie mokslą ir komunikaciją. Malonaus skaitymo :)

Chemija - visuomenės išsivystymo veidrodis: Komunikacija

Nuo pat senų laikų žmonės (ir kiti padarai) telkėsi į grupes, nes taip jie turėjo didesnius šansus išgyventi. Grupės galėjo greičiau ir geriau medžioti, įsirengti būstą bei rūpintis savo artimaisiais. Kad grupė efektyviai veiktų, ją sudarantys individai turi tarpusavyje bendrauti, taigi, būtina komunikacija. Ilgainiui pavienės žmonių grupės suformavo visuomenę, kuri nuolat tobulėja ir keičiasi. Kartu keičiasi bei tobulėja jos naudojami komunikacijos būdai. Šioje esė stengsiuosi pastebėti, kaip komunikacijos tobulėjimas atsispindėjo moksle (taip pat chemijoje) ir kaip įtakojo jo vystymąsi.

Pirmoji svarbi komunikacijos priemonė, būdinga tik žmonėms, yra kalba. Jos atsiradimas leido perduoti vieno individo turimą informaciją kitam. Taip žmonės pradėjo dalintis ir kaupti žinias apie juos supantį pasaulį. Kadangi atskiros gentys susitikdavo retai, informacija plito lėtai, faktai galėjo būti iškraipomi (kaip žaidime "sugedęs telefonas"). Kad žinios išliktų, daug laiko ir pastangų reikalaudavo jų perdavimas iš kartos į kartą, o žuvus genties išminčiui jo sukaupta patirtis dingdavo negrįžtamai. Dėl šių priežasčių pirmosios žinios apie medžiagas ir su jomis vykstančius procesus vystėsi lėtai. Šis vystymasis po truputį greitėjo žmonėms telkiantis į didesnes bendruomenes.

Su laiku sukauptos informacijos darėsi vis daugiau ir vienas žmogus negalėjo visos jos sutalpinti savo galvoje. Be to reikėjo patikimesnio būdo žinioms išsaugoti, nei žmogaus atmintis ir greitesnio būdo jas perduoti, nei kalba. Taip ilgainiui išsivystė įvairios simbolių sistemos, o iš jų - raštas. Jau senovės egiptiečių hieroglifais būdavo aprašomi technologiniai procesai bei gamtos reiškiniai. Naudojantis raštu buvo galima kaupti ir sisteminti informaciją (pavyzdžiui, į vieną vietą surinkti visus vaistų receptus). Tokiu būdu atsirado bibliotekos, kurios leido daugeliui žmonių (tiesa, ilgą laiką tik nedidelė dalis visuomenės mokėjo skaityti ir rašyti) pasinaudoti dideliu kiekiu sukauptos informacijos. Garsiausia iš jų buvo Aleksandirjos biblioteka. Joje buvo sukaupta didžioji dalis visų tuometinės žmonijos žinių, įskaitant ir filosofijos bei alchemijos raštus.

Kalba, raštas ir žmonių bendruomenė kartu davė dar vieną svarbu komunikacijos ir mokslo vystymosi įrankį - mokyklą. Mokyklos funkcija (suteikti kuo didesnei grupei žmonių pagrindines žinias apie pasaulį) iki šių dienų mažai pasikeitė. Kuo mokyklos tapo populiaresnės, tuo didesnė dalis žmonių galėjo naudotis rašytiniais šaltiniais. Be to, suteiktos žinos įgalino juos kurti naujas teorijas. Turėdami bendrą supratimą apie gamtą ir jos reiškinius, jie gilinosi į konkretesnes sritis ir jas tyrinėdavo. Po truputi gimė tai, kąšiandien vadiname moksline teorija, moksliniu eksperimentu ir apskritai mokslu.

Kitas žingsnis žinių skleidime buvo universitetai. Jie ne tik teikė aukštesnio lygio specifinių žinių, bet ir suburdavo daugelį mokslininkų į vieną vietą. Taip jie galėjo efektyviau bendradarbiauti ir pasieki dar geresnių rezultatų kur kas greičiau. Kadangi universitetuose buvo dėstoma lotynu kalba, ne visi galėjo juose studijuoti. Tai sukūrė didelė atskirtį tarp mokslo ir visuomenės, kuri šiek tiek jaučiama ir mūsų dienomis. Mokslas tuo metu buvo tapęs elitinių turtingų žmonių užsiėmimu.

Šį atotrūkį ženkliai sumažino J. Gutenbergo išrasta spausdinimo mašina. Knygų spausdinimas ne tik leido sparčiau ir plačiau teikti informaciją, bet ir sumažino atotrūkį tarp mokslo ir visuomenės. Tuo metu Europoje vykstantis reformatų judėjimas skatino knygas leisti tos šalies kalba, o ne lotyniškai. Buvo leidžiamos platesniam žmonių ratui tinkamos, paprastesnės knygos. Be to jos buvo žymiai pigesnės, nei perrašytos ranka. Toks pokytis, dar vadinamas informacijos sprogimu, labai paspartino visų mokslo šakų vystymąsi, nes dar daugiau žmonių galėjo prie jo prisidėti.

Civilizacijai išplitus visame pasaulyje tuometiniai mokslininkai ir eksperimentatoriai taip pat išsibarstė po skirtingus jo kampelius. Tyrimai buvo atliekami kokybiškai, tačiau vieni mokslininkai nežinojo apie kitų darbus ir negalėdavo greitai pasinaudoti vieni kitų pasiekimais. Čia į pagalbą atėjo paštas. Mokslininkai galėjo diskutuoti ir aptarinėti savo darbo rezultatus net būdami toli vieni nuo kitų. Tačiau vis tiek dažnai iškildavo nesusipratimų, kai du ar daugiau mokslininkų atrasdavo tą patį cheminį junginį ar reakciją panašiu metu ir dėl lėto informacijos keliavimo būdavo neaišku, kuris iš jų tai padarė pirmasis ir kuriam iš jų priskirti atradimą.

Atradus elektrą bei elektromagnetines bangas atsivėrė dar platesnės galimybės žmonių bendravimui. Informacija nuo tol keliavo šviesos greičiu ir žmonės galėjo akimirksniu sužinoti, kas dedasi kitame pasaulio gale. Tokie išradimai kaip telegrafas ir telefonas žymiai paspartino mokslininkų komunikacija, o radijas ir televizija padėjo priartinti mokslą prie visuomenės. Žmonės neišeidami iš namų galėjo sužinoti apie radioaktyvių elementų atradimą arba susipažinti su tuometinėmis žiniomis apie atomus.

Tačiau bene svarbiausias ir didžiausią įtaką komunikacijai padaręs išradimas yra internetas. Jis leido informaciją talpinti virtualioje erdvėje ir ji tapo prieinama bet kam, bet kuriame pasaulio krašte ir bet kuriuo metu. Žmonėms nebereikia laukti, kol bus sukurta televizijos laida ar išleista nauja knyga. Jie gali naujausią informaciją rasti internete. Maža to, jie taip pat lengvai gali patalpinti duomenis internete. Šios galimybės labai pasitarnavo mokslui. Mokslininkai realiu laiku keičiasi duomenimis ir idėjomis, skleidžia visuomenei informaciją apie naujausius pasiekimus bei kuria bendrus projektus kartu. Internete besivystančios socialinių tinklų ir atvirojo kodo tendencijos neabejotinai palietė ir mokslą. Daugėja laboratorijų, kurios bendradarbiauja tarpusavyje atlikdamos vieną tyrimą, o mokslininkai, tai jau ne be atskyri individai, tai žmonių grupės, kurios kartu pasiekia neįtikėtinų rezultatų.

Galima tik spėlioti, kokios komunikacijos priemonės atsiras ateityje ir kaip jos paveiks mokslo raidą. Greičiausiai internetas ilgainiui taps dar atviresnis ir interaktyvesnis. Jame bus galima rasti visą realiu laiku pasaulyje sukuriama informaciją. Taigi, internetą pavadinčiau antrąja Aleksandrijos biblioteka, tik pritaikyta šiuolaikinio žmogaus poreikiams. Galima spėti, kad modernių vertimo technologijų pažanga leis visus duomenis internete kokybiškai išversti į daugumą pasaulio kalbų, tokiu būdu išnyktų net gi (dabar esantis) kalbos barjeras. O ateities mokslo šūkis galėtų būti: "Mokslas visų ir visiems!".

Blogatonas 2009

2009-05-26T19:01:00.007+03:00

Jau senokai čia nerašiau. Buvau užsiėmęs mokslais, darbais ir kitų tinklaraščių skaitymu. Ir štai, vakar viename iš jų aptikau straipsnį apie blogatoną 2009. Nusprendžiau, kad tai bus puiki progą grįžti prie tinklaraščio rašymo ir tuo pačiu atrasti daugiau įdomių kolegų pasisakymų.

Ilgai negaišęs pereisiu prie šio virtualaus renginio esmės. O ji yra tokia: reikia aprašyti penkis savo skaitomus tinklaraščius ir savo įrašu perimti nešamą "deglą". Taigi, mano penki skaitomi tinklaraščiai, kurie galėtų būti labiau pastebėti:

1. eAcetonas - tai VU Chemijos fakulteto studentų leidžiamo laikraščio "Acetonas" tinklaraštis. Rašo jame keletas žmonių (daugiausiai to paties fakulteto studentai) ir rašo labai įvairiai. Pradedant eilėraščiais, baigiant istorijomis iš chemijos studentų gyvenimo. Įrašai nelabai dažni, tačiau, jei kartais pasiilgstate filosofinių apmąstymų ar vieno kito eilėraščio, tai šis tinklaraštis bus kaip tik.

2. Liu Liuoti - vienos mano pažįstamos tinklaraštis. Gal būt nelabai išvaizdus ir iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip vienas iš daugelio sau rašomų dienoraščių, tačiau daugiau paskaičius galima rasti tikrai įdomių ir priverčiančių susimąstyti įrašų. Šis tinklaraštis, kartu su atsinaujinusių blog'as.lt persikėlė iš nuo seniau rašyto tinklaraščio, tai kol kas įrašų nedaug, bet tikiu, kad netrikus jis prasiplės.

3. Kas yra Tikra - tinklaraštis apie saviugdą, dvasinį tobulėjimą ir kitokius įdomius bei galbūt neįprastus dalykus. Šiuo metu jis aktyviai nerašomas, tačiau jame netrūksta įdomių straipsnių su apmastymais bei patarimais. Yra netgi balso ir vaizdo įrašų, kas yra dar gana retas reiškinys lietuvių tinklaraščiuose.

4. Godos - mano senelio rašomas tinklaraštis. Tiesa, irgi jau senokai neatnaujintas. Jame rasite straipsnių apie politiką, mokslą ir kasdieninį Lietuvos gyvenimą. Straipsniuose netrūksta taiklios įžvalgos, verčiančių susimąstyti pastebėjimų bei šmaikščių juokelių. Jeigu manote, kadtinklaraščiai tik jaunimui, labai rekomenduoju paskaityti šį.

5. Sujunkime pasaulį su sąmone - šis tinklaraštis gal šiek tiek panašus į anksčiau minėtąjį Kas yra tikra, tačiau yra žymiai mistiškesnis. Jame rašoma apie daugiau ezoterinius dalykus, apie sapnus ir apie žmogaus pasamonę. Puikus tinklaraštis, jei norite ko nors naujo ir neįprasto.

Štai tokia mano nubėgta atkarpa Blogatone 2009, dabar perduodu estafetę kažkam iš jūsų, kolegos. Tikiuosi prabėgdami pro šalį atrasite kažką artimo sau ir tarp mano paminėtų tinklaraščių.

Perėmiau iš: Blog Virusas
Atidaviau: Kaip aš gyvenu

Ar neatsiliekate?

2009-03-22T18:39:00.004+02:00

Paskutiniu metu pastebėjau, kad nors ir bendrauju su jaunais ir aktyviais žmonėmis, tačiau jie bijo naujovių ir pasikeitimų. Tai pastebėjau kalbant būtent apie internetą ir technologijas. Internetas yra nuolat besikeičianti, įvairiausių naujovių pilna ir tobulėjanti erdvė. Technologijos padeda išnaudoti interneto privalumus. Abu šie dalykai tobulėja taip greitai, kad gana sunku suspėti iš paskos. Bet didelė dalis žmonių net nebando. Jie atranda keletą interneto teikiamų galimybių ir apsistoja ties jomis manydami, kad jei ir yra kas nors geresnio, tai jiems to tikrai nereikia.

Tikiu, kad dauguma skaitančių mano tinklaraštį žino, kas yra elektroninis paštas, naujienų portalai, tinklaraščiai, forumai ir pokalbių programos (irc, skype ir t.t.). Tačiau kiek mažiau žmonių žino ir išnaudoja galimybes, kurias teikia, taip vadinamas, internetas 2.0. Trumpai papasakosiu apie keletą įrankių, kuriuos pats daugiau ar mažiau naudoju ir kurie, mano galvą, yra tikrai inovatyvūs ir labai naudingi. Po kiekvienos pastraipos pateiksiu keletą pavyzdžių susijusi su tuo, apie ką parašiau. Galėsite patys išbandyti ar bent jau pamatyti kas tai yra.

Dalinimasis
Dalinimasis yra vienas iš svarbiausių dalykų šių laikų internete. Dalintis galima visiškai bet kuo: nuotraukomis, dienoraščio įrašais, skaitomais straipsniais, lankomais interneto puslapiais, trumpomis mintimis, video įrašais ir daugybe kitų dalykų. Jei manote, kad kas nors gali būti įdomu visam pasauliui ar jūsų draugų ratui, galite atrasti paprastą, nemokamą ir patogų būdą, kaip tuo pasidalinti. Taip par galite sekti informaciją kuria dalinasi kiti.

Viskas vienoje vietoje
Internete plačiai taikomas principas "Jei Mahomedas neina pas kalną, tai kalnas ateina pas Mahomedą". Visą informaciją, kuri jums yra įdomi, galite sukaupti vienoje vietoje. Galite skaityti tik tai kas jums įdomu neblaškomi reklamų, nespaudinėdami daugybės nuorodų ir patogiai rūšiuoti savo skaitomą informaciją taip, kaip jums patinka.

Bendras kūrimas
Internetas leidžia bendrai tobulinti puslapius, programas, idėjas, žemėlapius bei dokumentus. Gal būt daugeliui atrodo, kad labai pavojinga kiekvienam leisti kišti nagus prie savo asmeninių kūrinių, tačiau patirtis parodė, kad tinkamai tuo naudojantis viskas išeina tik į naudą. Juk sakoma, kad dvi galvos geriau nei viena. O milijardai galvų daug kartų geriau nei viena. Kažkodėl manau, kad ateityje wiki tipo puslapiai ir atvirojo kodo porgramos išstums mokamus ir kelių žmonių (ar kompanijų) kuriamus produktus. Šie įrankiai padeda greičiau ir efektyviau taisyti atsiradusias klaidas bei geriau pritaikyti produktą (kad ir koks jis bebūtų) daugumai vartotojų. Atskiram žmogui, tai yra galimybė prisidėti prie kažko didesnio, ko jis pats negalėtų padaryti, ir jaustis laisvai tai darant.

Riba tarp interneto ir kompiuterio
Kuo toliau, tuo labiau ši riba nyksta. Interneto turinys ateiną į mūsų kompiuterio ekranus, o internete matome vis daugiau kompiuterines programas primenančių puslapių. Naujausias žingsnis šioje srityje yra galimybė kai kuriais puslapiais naudotis net neprisijungus prie interneto. Vis dažniau pasigirsta kalbų apie operacinę sistemą užsikraunančia iš interneto, todėl galime tikėtis, kad ateityje ši riba visiškai išnyks.

Socialiniai tinklai
Seniau turėjome pažinčių puslapius, dabar vis labiau populiarėja socialiniai tinklai. Jie leidžia atrasti jūsų pažįstamus ir draugus, dalintis su jais savo mintimis, nuotraukomis, video įrašais, pomegiais ir interesais. Taip pat socialiniai tinklai padeda atrasti bendraminčių susibūrusių į tam tikras grupes, pasidalinti su jais savo idėjomis. Jie padeda parodyti save internetinam pasauliui ir atrasti jame panašius žmones. Aišku panašią misiją turėjo ir pažinčių puslapiai, bet dabar tai apima daug daugiau sričių ir tapo daug patogiau.

Tai, ko nepaminėjau
Turbūt būtų sunku išvardinti visiškai visas interneto naujoves, apie kai kurias gal būt ir aš pats nežinau. Jei turite ką nors pridurti prie šio sąrašo, būtinai parašykite tai komentaruose.

Kas iš viso to išeis?
Tai labai įdomus klausimas. Kol kas visi šitie dalykai veikia ir tobulėja pakankamai atskyrai. Bet manau, kad ateityje viskas, kas geriausia internete, susijungs į vieną visumą kuri padės visiškai išnaudoti interneto galimybes visose gyvenimo srityse. O kol kas mums tereikia naudotis, platinti ir pagal galimybes prisidėti prie šių naujovių tobulinimo.

Kodėl vis dar žiūri į tą dėžę?

2009-03-03T21:51:00.007+02:00

Už šį įrašą turbūt turėčiau padėkoti savo kambariokui. Jo kasdieninis ekrano stebėjimas padėjo mano galvoje gimti kai kurioms mintims. Jei dar nesupratote, kalbu apie televizorių. Aš pats didelę gyvenimo dalį praleidau jo kompanijoje, bet beveik pusantrų metų pragyvenęs be šios dėžutės dabar visai jos nepasigendu. Jei jūs televizoriui skiriate labai mažai savo laiko (o dar geriau - išvis gyvenate be jo), tai turbūt pritarsite daugumai mano minčių ir galėsite dar karta pasidžiaugti tokiu pasirinkimu. Viliuosi, kad visiems kitiems savo įrašu sukelsiu bent šiokių tokių abejonių šio išradimo naudingumu.

Seniena
Ar galite patikėti, kad televizorius yra maždaug 80-ies metų senumo išradimas? Iš visų dabar naudojamų informavimo priemonių tik radijas ir laikraščiai yra senesni (radijas beje jau senokai prarado savo populiarumą). Pati televizoriaus ir televizijos koncepcija per visą tą laiką neką te pasikeitė. Jo esmė liko ta pati - nuolat rodyti žmonėms tam tikrus suplanuotus vaizdus. Mes negalime rinktis, kada žiūrėti mums patinkančią laidą, negalime praleisti reklamų, be papildomos technikos negalime įrašyti norimų laidų. Sutikite, kad televizorius per visą savo gyvavimo laiką patobulėjo nepakankamai.

Laisvė
Būtent šio dalyko žiūrėdami televizorių mes neturime. Sakysite, kad galime perjungti kanalą, pasirinkti kokį filmą tą vakarą žiūrėti ir t.t. Man toks pasirinkimas primena apsipirkinėjimą sovietų sąjungos laikais. Jei jums patinka valgyti dviejų rūšių duoną - skanaus. Aš galiu rinktis iš dešimčių duonos rūšių ir šios galimybės nenorėčiau atsisakyti. Gal būt jūs turite kabelinę televiziją ir turite šiek tiek daugiau laisvės, bet tai vistiek nėra visiška laisvė. Jei 17:30 jūs vis dar stovite kamštyje, o per televizorių rodo jūsų mėgstamą filmą, nieko negalite padaryti, teks laukti kitos progos. Jei šeštadienio vakarą nusprendėte pažiūrėti gerą laidą, o televizorius rodo vien šlamštą, ką gi, teks palaukti kito savaitgalio.

Objektyvumas
Ar jus tikite tuo, ką matote per žinias? Visai be reikalo. Tai tikrai nėra objektyviausias informacijos šaltinis. Užtenka prisiminti Gruzijos ir Rusijos konfliktą. Pažiūrėjus Rusijos ir vakarų televizijas galima pagalvoti, kad paralelinės visatos tikrai egzistuoja. Lietuvoje televizija greičiau yra ne visuomenės informavimo, o visuomenės nuomonės formavimo priemonė. Jei norite, kad jūsų asmeninę nuomonę formuotų kas nors kitas - įsijunkite žinias.

Visas kitas šlamštas
Kai užmetu akį į televizorių dažnai kyla klausimas "O ten išvis ką nors gero kada nors rodo?". Šiais laikais televizija transliuoja begales beverčių laidų ir filmų. Tai yra puiki proto bukinimo ar laiko švaistymo priemonė. Jau nekalbu apie reklamas. Jei aš vidurį šio įrašo pradėčiau kliedėti apie skalbinių minkštiklius turbūt iškart paspaustumėte "back". Taigi, televizorius man labiau primena didelę šiukšlių dėžę į kurią vieni žmonės išmeta savo laiką, o kiti rankiojasi "dvasinį peną".

Alternatyva
Kaip iš kiekvienos padėties, taip ir iš šitos yra išeitis. Šiuo atveju tai yra internetas. Jei negalite gyventi be informacijos (o dažnas šių laikų žmogus to daryti negali), tai bent pasirinkite modernius būdus ją gauti. Internete galite pasirinkti iš kokių šaltinių ir kokią specifinę informaciją norite sužinoti. Jums nereikia laukti pusvalandžio žiūrint žinias, kriminalus ir sporto naujienas tam, kad sužinotumėte rytdienos orus. Nereikia nuobodžiauti per reklamas žiūrint filmą. Nereikia kišti į galvą vienpusės ir nebūtinai tikrovę atspindinčios informacijos. Galite pasirinkti. Be visų šių pranašumų internetas turi ir daugybė kitų privalumų. Galite informaciją išsaugoti, ja dalintis ar išreikšti savo nuomonę apie ją. Dar geriau - galite sukurti savo televizijos laidą ir ją parodyti visam pasauliui!

Kas trukdo?
Kas gi trukdo žmonėms atsisakyti televizijos ir pereiti prie interneto? Ne, dažniausiai tai nėra pinigai. Internetą įsivesti ir juo naudotis kainuoja panašiai kaip ir kabelinė televizija (beje, jei būtų galima įvertinti reklamų įtaką, gal būt paaiškėtu, kad ir nemokama televizija jums "kainuoja" nemažus pinigus). Gal būt kažkiek įtakos turi naujų technologijų baimė. Vyresnio amžiaus žmonėms sunku atsisakyti įprastų dalykų ir pereiti pire visiškai naujų. Bet, manau, žinant ko nori, viskas yra įmanoma. Pagrindinis dalykas, kuris mus laiko prikaustęs prie šios dežutės turbūt yra pripratimas. Iš savo aplinkos išmokstame "kėpsoti priešais teliką", neretai taip leidžiame laisvalaikį su draugais, naudojame televizorių kaip foną kokiam nors kitam užsiėmimui. Be to, televizorius mums nuolat primena: "žiūrėkite mus kitą savaitę...", "nepraleiskite kitos laidos...", "kita kartą jūsų laukia...", "šį mėnesį žiūrėkite...". Šio įpročio (kaip ir kitų) neatsisakysite, jei sąmoningai nesuprasite jo nenaudingumo ir beprasmiškumo. Bet dabar jau galite tai padaryti.

O dar geriau...
Didžioji dalis informacijos mums yra visiškai nenaudinga ir nereikalinga. Jei įvyks kas nors svarbaus, jūs būtinai tai sužinosite iš aplinkinių. Todėl, užuot bandę išsemti informacijos vandenyną, geriau nuveikite ką nors naudingo. Paskaitykite knygą, suplanuokite rytojaus darbus, pasvajokite...

Būkite laisvi!

Klausimai apie kūrimą

2009-02-16T16:56:00.000+02:00

Jau kuris laikas galvoje kirba kelios mintys apie žmogaus kūrybinės galias, apie tai iš kur atsiranda naujos idėjos ir kaip iš vienų idėjų gimsta kitos. Deja apie tai dar mažai galvojau, turiu per mažai patirties ir per mažai stebėjau žmones šiuo aspektu, kad galėčiau viską apibendrinti ir padaryti išvadas. Dėl to šį kartą tiesiog pabandysiu iškelti svarbiausius su tuo susijusius klausimus. Į kai kuriuos iš jų gal būt jau turiu atsakymus, į kitus - ne. Tikiuosi, kad vėliau atsiras įrašas, kuriame galėsiu atsakyti į juos visus.

Apie kūrimą
Apie kūrimą čia kalbu pačia plačiausia šio žodžio prasme. Tai gali būti viskas, nuo pasakyto žodžio, iki konkrečių įgyvendintų darbų. Kūrimas neapsiriboja materialiuoju pasauliu. Tai gali būti ir pavienė mintis, ir labai sudėtingos ideologijos vystymas. Vienintelis svarbus kūrimo kriterijus yra tas, kad kūrimo produktas turi būti arba visiškai naujas, arba sukurtas nepriklausomai. Tai šiek tiek panašu į mokslinį atradimą tik platesne prasme. Taigi, toliau keliamus klausimus galima pritaikyti pačioms įvairiausioms sritims ir kūrimo procesams. Kadangi kiekvienas kūrimo rezultatas prasideda nuo minties arba idėjos, tai toliau kalbėsiu apie idėjų kūrimą ir jų tarpusavio sąveiką.

Ar gali žmogus sukurti kažką naują?
Įsigilinus į kiekvieną naują idėją galima pastebėti, kad ji yra iš kažko kilusi, kažkaip susijusi su jau anksčiau sukurtomis idėjomis. Žmogus mąstydamas ir kurdamas remiasi savo ankstesne patirtimi, kuri ir susideda iš anksčiau sukurtų idėjų. Visą idėjų atsiradimo procesą galime įsivaizduoti kaip evoliuciją. Iš paprastesnių idėjų gimsta sudėtingesnes, o šios vystosi toliau. Kaip ir evoliucijos teorijoje, čia kyla klausimas, nuo ko gi viskas prasidėjo? Galima spėti, kad pirmųjų idėjų šaltinis buvo gamta arba kasdieninė žmogaus patirtis. Šie du šaltiniai dar ir šiomis dienomis duoda pradžią naujoms idėjoms.
Jei šie mano samprotavimai pasirodytų teisingi, tai atsakymas į klausimą būtų - "Ne". Kol kas vienareikšmiškai atsakyti negaliu, bet galbūt nagrinėjant kitus klausimus atsakymas paaiškės savaime.

Kaip gimsta idėjos?
Kai kada atrodo, kad idėjos tiesiog nukrenta iš dangaus, o kartais reikia labai įtemptai mąstyti, kad nauja idėja susilipdytų iš atskirų gabaliukų. Vienu ar kitu atveju idėjų "sintezė" tikriausiai vyksta remiantis ankstesne patirtimi. Tik pirmu atveju procesas vyksta pasąmonėje, o sąmoningam mūsų protui pateikiamas tik galutinis produktas. Antru atveju idėjos kuriamos sąmoningai.
Neaišku, ar tai yra vieninteliai kūrimo būdai, ar jų yra ir daugiau. Ieškant tų kitų būdų reikėtų patyrinėti metafizinius mūsų pasaulio "plotus".

Ar sapnuose gimsta naujos idėjos?
Turbūt ne kartą teko girdėti, kaip žmonės susapnuoja kokią nors labai originalią idėją ir po to ją pritaiko realiame gyvenime. Galbūt ir jums taip yra nutikę. Atsakymas į šios pastraipos klausimą labai priklauso nuo to, kaip vertiname sapną. Kai kas sako, kad sapnai yra mūsų pasąmonėje kuriami vaizdai, kurie labai priklauso nuo mūsų dienos ar viso gyvenimo patyrimų. Tokiu atveju sapnuose gimusios idėjos nelabai skiriasi nuo tų, kurios ir šiaip generuojamos mūsų pasąmonėje.
Kitas, labiau metafizinis, požiūris į sapnus yra, kad žmogus siela (ar astralinis kūnas), jam miegant palieka kūną. Sapnuodamas žmogus gali keliauti po įvairius pasaulius ir iš jų ko nors išmokti. Tokiu atveju žmogus galėtų kurti originalias, niekaip su realiu pasauliu nesusijusias idėjas.
Prie sapnų taip pat priskirčiau ir sąmoningą sapnavimą, kuris taip pat galėtų prisidėti prie naujų idėjų kūrimo. Sapnavimas iš esmės yra viena iš kelių žinomų pakitusių sąmonės būsenų. Jei jis padeda kurti originalias idėjas, gal būt ir kitos pakitusios sąmonės būsenos gali prie to prisidėti.

Kokia yra pakitusių sąmonės būsenų įtaka kūrimui?
Pakitusios sąmonės būsenos gali būti įvairios ir sukeltos įvairiais būdais. Tai gali būti ir žmogaus pastangomis pasiekta transo būsena, ir narkotikų sukeltos haliucinacijos, ir įvairiausi kiti atvejai. Tokioje būsenoje žmogaus smegenys veikia kiek kitaip, sustiprėja sąmonės ryšys su pasąmonė ir galbūt su kolektyvine sąmone, vyksta kitokie sudėtingi procesai apie kuriuos aš tikrai nedaug nusimanau.
Šiaip ar taip, pakitusių sąmonės būsenų metu gali būti (ir dažniausiai yra) sukuriamos idėjos. Tik vėl iškyla klausimas ar jos yra absoliučiai naujos, ar tik ankstesnių patirčių neįprastos sintezės rezultatas? Galbūt skirtingais atvejais atsakymai yra skirtingi.

Nuo ko priklauso žmogaus kūrybinės galios?
Akivaizdu, kad žmonių sugebėjimas kurti yra labai skirtingas. Tarp mūsų yra ir genijų ir, taip vadinamų, paprastų žmogelių. Taigi, kyla klausimas, kas nulemia šią įvairovę? Vienas iš veiksnių galėtų būti žinios ir patirtis. Kuo daugiau idėjų žmogus yra pažinęs, tuo daugiau jų gali panaudoti kurdamas naujas idėjas. Tačiau tai ne visada yra tiesa. Kartais per didelis žinojimas stabdo kai kurių idėjų kūrimą, nes žmogus, remdamasis ankstesne patirtimi atmeta tam tikras idėjas kaip neįmanomas ir toliau jų nevysto. Kitas svarbus veiksnys yra tam tikras mąstymo būdas. Ankstesniame straipsnyje apie kritišką mąstymą jį pavadinau fantazija. Šiuo mąstymo būdu besinaudojantys žmones atvirai priima pasąmonės siunčiamas idėjas ir sugeba greitai iš jų generuoti naujas. Savaime suprantama, kad kūrybinės galios priklauso ir nuo žmogaus įdedamų pastangų. Taip idėjos kuriamos sąmonėje. Jei tikėsime, kad visiškai naujos idėjos gali kilti iš pakitusių sąmonės būsenų, tai prie žmogaus kūrybinių galių prisideda ir mokėjimas pasinaudoti šiomis būsenomis.
Šių keturių veiksnių kombinacija greičiausiai ir nulemia žmogaus kūrybines galias bei jų įvairovę. Jei šis teiginys teisingas, tai kūrybiškumo bent iš dalies galima išmokti įdedant į tai pastangų.

Pabaigai
Kūrimo problema yra labai plati ir ją galima nagrinėti iš daugelio pusių. Turbūt sunku bent kiek reikšmingesnę dalį to nagrinėjimo sudėti į vieną įrašą. Pasilieku galimybe šį įrašą papildyti naujais klausimais apie kūrimą, jei jų kils. Taip pat stengsiuosi daugiau dėmesio skirti atsakymų į iškeltus klausimus ieškojimui. Jus irgi kviečiu prisidėti. Jei turite savų klausimų apie kūrybą arba turite savo nuomonę kuriuo nors iš mano iškeltų klausimų, drąsiai rašykite juos į komentarus.

Kritiškas mąstymas

2009-02-08T21:54:00.005+02:00

Nusprendžiau šiandien parašyti apie šią labai naudingą ir (dažniausiai) vertinamą žmogaus savybę - kritišką mąstymą. Kiekvienas žmogus jo kažkiek turi. Kitaip jis negalėtų priimti savarankiškų sprendimų, pasirinkti to, kas jam geriausia. Toks mąstymas yra įgimta žmogaus savybė, tačiau, kaip ir dauguma įgimtų savybių, laikui bėgant jis gali arba stiprėti arba numenkti. Turbūt akivaizdu, kad tai naudingas dalykas, bet norėčiau detaliau paaiškinti jo naudą.

Nauda
Kad geriau suprastume kritiško mastymo svarbą ir naudą, pabandykime įsivaizduoti žmogų, kuris šios savybės neturi. Nesuklyskit, toks žmogus turėtų valią ir galėtų priimti sprendimus. Vienintelis skirtumas nuo žmogaus, turinčio bent dalelę kritiško mąstymo, būtų tas, kad mūsų žmogus nemokėtų abejoti. Viską, ką išgirstų, perskaitytų ar pamatytų jis priimtų už gryną pinigą. Galime įsivaizduoti, kad kartais jo minčių eiga ir sprendimai kurie iš jos seka būtų teisingi ir naudingi jam pačiam. Bet tokių atvejų dažnumas priklausytų vien nuo aplinkybių.

Žmogus turbūt suprastų, kad jo gyvenimas neteikia jam laimės ir kad kažkas yra negerai, bet nesugebėtų suprasti kodėl. Jis nemokėtų iš šalies pažvelgti į savo gyvenimą, palyginti jo su kitais ir surasti priežastis, kurios nulemia tokį jo gyvenimą.

Galiausiai, pabandykite įsivaizduoti, kaip šį žmogų veiktų televizijos reklama, žiniasklaida, religija, mokslas, propaganda ir kiti informacijos šaltiniai. Taip pat verta paminėti, kad jis dažnai keistų savo nuomonę, nes kiekviena naujai išgirsta informacija jam atrodytų absoliučiai teisinga. Galima spėti, kad tokiam žmogui mūsų visuomenėje gyventi būtų sunku, o ir kitiems žmonėms jis sukeltų rūpesčių.

O kaip męs?
Šis įsivaizduojamas žmogus galbūt atrodo nerealus, o jo egzistavimas absoliučiai neįmanomas, tačiau kiekvienas iš mūsų yra daugiau ar mažiau panašus į jį. Turbūt kiekvienas galėtų prisiminti savo gyvenime tokį atvejį, kada šventai tikėjome kokiu nors dalyku, bet išgirdę pakankamai įtikinamų argumentų supratome, kad klydome. Kodėl iš pat pradžių nesuabejojome tuo, kuo tikime? Kodėl patys nepastebėjome kartais ir labai akivaizdžių argumentų? Atsakymai į šiuos klausimus mums parodytų kodėl kartais pritrūksta kritiško mąstymo.

Kodėl kartais pritrūksta?
Priežastys, dėl ko nesugebame kritiškai įvertinti vienos ar kitos informacijos, būna įvairios. Tai gali būti alternatyvios informacijos trūkumas. Kada neturime su kuo palyginti gaunamos informacijos (beje, vartodamas žodį informaciją aš turiu galvoje tiek faktus, tiek įvykius, tiek mūsų pačių mintis) esame linkę manyti, kad ji yra teisinga.

Dar vienas kritiško mąstymo "priešas" yra "patikimi" šaltiniai. Kiekvieno žmogaus gyvenime yra vienas ar keli informacijos šaltiniai, iš kurių ateinančia informacija jis neabejoja. Aišku žmogus turi turėti kažkokius informacijos šaltinius, kaip pagrindą ant kurio pastatytas jo pasaulis. Problema atsiranda tada, kai tokiu informacijos šaltiniu tampa koks nors šališkas ar neobjektyvus šaltinis. Dažnai patikimu informacijos šaltiniu sąmoningai ar nesąmoningai pasirenkama žiniasklaida, religija, mokslas, įtakingo žmogaus nuomonė ir t.t. Patikimų šaltiniu žmogus nevertina kritiškai (o kartai net gina jo teisingumą ignoruodamas ar neigdamas bet kokią kitą informaciją) ir taip praranda dalį kritiško mąstymo "erdvės".

Labai svarbūs kritiško mąstymo pagalbininkas yra fantazija. Kartais pasitaiko atvejų, kada nei alternatyvios informacijos, nei patikimų šaltiniu nėra. Tada žmogus, pasitelkęs savo fantaziją, gali hipotetiškai įsivaizduoti alternatyvią informaciją ir lygindamas ją su jau turima pasverti abiejų teisingumą. Šį procesą galima būtų pavadinti "O kas jeigu...?" Tiesa, fantazija čia pavadinau žmogau proto sugebėjimą panaudoti turimą informaciją ir ją transformuoti sukuriant naują. Tai nebūtinai yra nerealių faktų kūrimas ar svajonės, nors kartais ir šie dalykai gali pasitarnauti kritiškam mąstymui.

Natūralu, kad skirtingose srityse žmonių sugebėjimai kritiškai mąstyti yra skirtingi. Tai lemia ankščiau išvardintų priežasčių didesnė ar mažesnė įtaka. Tačiau mes galime sustiprinti savo kritišką mąstymą vienoje ar visose srityse.

Kaip sustiprinti?
Kai jau įvardijome pagrindines priežastis trukdančias kritiškai mąstyti, labai nesunku sugalvoti būdų, kaip tų priežasčių išvengti. Visų pirmą reiktų peržvelgti savo patikimų šaltinių sąrašą ir įvertinti kiekvieno šaltinio patikimumą įvairiais aspektais. Jei šaltinis kurio nors aspektu pasirodo nepatikimas, derėtų jį išbraukti iš sąrašo. Iš pradžių šį procesą reiktų atlikti labai sąmoningai ir skirti tam pakankamai laiko bei pastangų. Tačiau neabejoju, kad laikui bėgant šaltinių patikimumo vertinimas taps nepastebimu įpročiu. Kiekvienas žmogus tai daro nuolatos vienokiu ar kitokiu lygiu.

Kad galėtume kritiškai mąstyti, reikia sukaupti tam tikrą įvairių žinių bagažą, kad turėtume su kuo palyginti gaunamą informaciją. Aišku visų pasaulio žinių mes neįgysime, tačiau kuo įvairesnį ir platesnį bagažą turėsime, tuo dažniau jį galėsime panaudoti vertindami informaciją. Verta pastebėti, kad žinios gali būti kaupiamos nebūtinai iš patikimų šaltinių, nes net gi klaidinga informacija padeda kritiškai pažvelgti į kai kurios dalykus.

Fantaziją taip pat galime išlavinti. Prie to prisideda ir turimas žinių bagažas, nes tai yra medžiaga, iš kurios fantazija "lipdo" naują informaciją. Norėdami išlavinti savo fantaziją ir pasitelkti ją kritiškam mąstymui, turėtume stengtis kuo daugiau ir kuo įvairesnėse situacijose ja naudotis. Tokią praktiką anglai vadina "thinking out of the box" (mąstymu už dėžės ribų). Kartais tai gali atrodyti labai sunku, bet tada pabandykite sąmoningai suvokti, kad informacija, kurią gaunate nebūtinai yra absoliučiai teisinga ar viska apimanti. Kai tai suvoksite, pabandykite duoti laisvę savo fantazijai, kad ji sugalvotu, kas yra už dėžės ribų.

Pabandykite įvertinti savo kritiško mąstymo lygi skirtingose srityse ir nuspręskite, kurias iš jų norėtumėte patobulinti. Neleiskite, kad jūsų mintis ir sprendimus įtakotu aplinkybės. Būkite tikri, kad neabejojate savo turima informacija.

Kam nenaudingas kritiškas mąstymas?
Kaip supratome iš kritiškai nemąstančio žmogaus pavyzdžio, pačiam žmogui toks mąstymas yra labai naudingas. Tačiau visuomenėje kritiškai mąstantis žmogus ne visada yra naudingas.

Kiekvienai valdžiai kritiškai mąstantis žmogus yra neparankus, nes jis abejoja valdžios sprendimu teisingumu. Reklamos verslui reikia kuo daugiau žmonių besąlygiškai tikinčių tuo, ką mato ir girdi. Religija kritiškai mąstančius žmonės smerkia arba bando perauklėti. Švietimo sistema (bent jau Lietuvoje) kritišką mąstymą interpretuoja kaip nepaklusnumą ar išsišokimą.

Dar apie naudą
Dažnai geri dalykai yra sunkiai pasiekiami ir akylai saugomi. Išsiugdyti kritišką mąstymą gali būti sunku ir tai gali pareikalauti daug pastangų. Be to, tam trukdo anksčiau išvardintos jėgos siūlydamos mums nepatikimus informacijos šaltinius, smukdydamos mūsų fantaziją bei trukdydamos įgyti universalų žinių bagažą. Dėl šių priežasčių kritiškai mąstančių žmonių nėra labai daug ir kaip tik dėl to jie yra vertinami. Tokiems žmonėms lengva būti vadovais ir lyderiais, lengva kurti, generuoti idėjas. Taip pat jiems lengva ugdyti save ir taip gyvenime pasiekti tai, ko jie nori.

Patariu kiekvienam iš jūsų kritiškai pažiūrėti į savo kritiško mąstymo lygi. Ir nepamirškite Dekarteso "Cogito, ergo sum".

Eksperimentas

2009-02-06T01:10:00.004+02:00

Šiandien eidamas namo sugalvojau eksperimentą. Jo esmė susirasti 10 tinklaraščių blogger.com pagal kokį nors kriterijų, juos paskaitinėti ir aprašyti trumpai. Tokį eksperimentą galite ir jus atlikti, jei pasirodys įdomu.

Šį kartą pasirinkau paieškai Vieta: Lietuva

LuxGlamPosh
Jau senai rašomas ir gražiai padarytas tinklaraštis. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad apie madą. Iš tiesų tai jame yra visko. Šiek tiek pasakojimų iš asmeninio gyvenimo, šiek tiek visokių smagių ar įdomių dalykų ir žinoma daug daug grožio. Autorė pasirodė linksma ir rašo gana neformaliu stiliumi, dėl to kartais nukenčia gramatika, na bet suprast tikrai galima.
Pliusai:
+ Nenuobodus;
+ Suderintas dizainas ir tema;
+ Įdėtos patogios RSS nuorodos;
+ Daug nuotraukų.
Minusai:
- Antraštėje tekstas nelabai gerai matosi;
- Labai ilgi įrašai, todėl ilgai tenka keliauti iki puslapio apačios.

★Madonna Superstar Queen★
Aiškiai Madonai dedikuotas tinklaraštis. Deja, dizainas baisus. Pusės įrašų teksto nesimato. Spalvos nesuderintos, o fono paveikslėlis išvis be ryšio. Įrašai visi angliški ir nesupratau, ar autorė pati juos rašė, ar kopijavo iš kokio nors naujienų tinklapio. Ilgai čia neužsibuvau, bet gal Madonos fanams ir su tokiu dizainu šis tinklaraštis patiks.
Pliusai:
+ Yra muzikos grotuvas;
+ Labai daug straipsnių.
Minusai:
- Tragiškas dizainas.

Saldiklis
Tvarkingas ir jaukus tinklaraštis. Tema jo turbūt asmeninis dienoraštis. Įrašai trumpi, todėl lengva skaityti, tačiau prašalaičiui užklydusiam į šį tinklaraštį turbūt nebus įdomu. Nuotaikos dar prideda po kiekvienu įrašų įdėti maži paveiksliukai. Puslapyje yra muzikos grotuvas ir tikrai galiu pagirti autorės muzikinį skonį, be to tinka prie bendros puslapio nuotaikos.
Pliusai:
+ Gražus savos gamybos (atrodo) dizainas;
+ Muzikos grotuvas.
Minusai:
- Muzikos grotuvas automatiškai pradeda groti;
- Peršviečiamas fonas trukdo žiūrėti nuotraukas;
- Nelabai įdomus plačiai auditorijai .

Coming up Roses
Dviejų žmonių rašomas tinklaraštis apie rožes. Dizainas nors ir saldokas, bet tikrai profesionaliai padarytas ir puikiai atitinka temą. Autorės tikrai susidomėjusios ir išmano tai ką rašo. Tinklaraštyje daug įvairių nuotraukų su atitinkamų rožių rūšių pavadinimais. Kaip supratau, visas tinklaraščio turinys (įskaitant ir nuotraukas) yra originalus, kurtas pačių autorių.
Pliusai:
+ Profesionalumas;
+ Nepriekaištingas dizainas (na gal nebent teksto šriftą pakeisčiau);
+ Aiškiai apibrėžta tema ir ji puikiai išpildyta.
Minusai:
- Didesnių minusų nėra.

Nemigo Naktys
Gana originalus tinklaraštis. Nors dizainas ir paprastas, bet jis neužgožia meniškų nuotraukų. Gražius vaizdus kartais papildo kokia filosofinė mintis. Kartais pasitaiko įrašų iš asmeninio gyvenimo. Atrodo, kad autorei kiekvienas įrašas kažką reiškia, bet kitiems jų prasmę suprasti kartais gali būti sunkoka (turbūt ir nereikia). Nors aiškios temos negalėčiau išskirti, bet žiūrinėti jį buvo įdomu.
Pliusai:
+ Suderintas ir neperkrautas dizainas;
+ Trumpi įrašai;
+ Taisiklinga kalba.
Minusai:
- Kartais sunkiai suprantama įrašų prasmė.

Del-Čia
Tinklaraštis pusiau asmeninis, bet netrūksta ir filosofinių įrašų. Skyrus daugiau laiko tikrai galima atrasti kokių nors įdomių skaitinių. Tačiau visą vaizdą gadina karts nuo karto pasitaikančios ryškios teksto spalvos visai nesiderinančios su niūria tinklaraščio išvaizda.
Autorius pasirodė esąs mąstantis ir išsilavinęs žmogus turintis savo nuomonę.
Pliusai:
+ Įdomūs įrašai;
+ "Notes" skyrelis dešinėje juostoje;
Minusai:
- Teksto spalvos kartais nesiderina su dizainu.

мобильный.ёг
Iš pradžių pavadinimas šiek tiek išgąsdino, nes skaityti rusiškai moku tik vėžlio greičiu ir suprantu toli gražu ne viską. Bet "užėjęs į vidų" pamačiau, kad ten tiesiog daug nuotraukų. Kai kurios visai meniškos, kitos - paredaguoti buitiniai vaizdai ir tiek. Įspūdį paliko labai minimalistinis puslapio išdėstymas. Jokių archyvų, jokių nuorodų, nieko. Vien tinklaraščio pavadinimas ir įrašai. Gal būt čia nuo nulio kuriamas naujas dizainas, o gal tiesiog tokia mintis.
Pliusai:
+ Originalus dizainas.
Minusai:
- Neaiški navigacija (tiksliau jos nėra);
- Nedaug įrašų.

Netbook Wallpapers
Kol kas šviežiai pradėtas tinklaraštis apie nešiojamų kompiuterių dekoravimą rašomas anglu kalba. Dizainas ekspresyvus ir profesionaliai padarytas, bet galima įtarti, kad ne autoriaus kūrinys.
Pliusai:
+ Tvarkingas dizainas.
Minusai:
- Kol kas sunku pasakyti.

Making Pictures
Minimalistinis google siūlomas dizainas gerai dera su nespalvota nuotrauka. Nors yra tik du angliški įrašai, bet galima susidaryti gerą vaizdą apie tinklaraštį. Jo nuotaika romantiška, autorė svarsto apie įvairius su jos gyvenimu susijusius dalykus, tačiau negalima to pavadinti asmeniniu dienoraščiu.
Pliusai:
+ Tvarkingas ir suderintas dizainas;
+ Graži idėja (sprendžiant iš pavadinimo);
+ Įrašai nenuobodūs ir įtraukiantys.
Minusai:
- Nebent kam nors anglų kalba gali sukelti sunkumų, bet didelių minusų nėra.

Mano foto dienoraštis
Kaip galima spręsti iš pavadinimo, tai yra vien nuotraukoms skirtas dienoraštis. Nors išdėstymas nelabai tinka nuotraukų galerijai, bet galiu pagirti už išskirtinį ir visai pusėtiną dizainą. Nuotraukos kokybiškos bet pakankamai banalios ir didelio įspūdžio nepaliko. Kartais pasitaiko ilgesnių nuotraukų aprašymų, kurie paaiškina kontekstą.
Pliusai:
+ Suderintos spalvos;
+ Aiški tema.
Minusai:
- Nepatogus išdėstymas;
- Nuobodus turinys.

Uh, šiek tiek išsekino šis eksperimentas, bet gal dėl to kaltas vėlus metas. Šiaip ar taip, kviečiu ir jus pabandyti. Smagu atrasti, kokių įvairių tinklaraščių čia esama :)

Apie mokymą Lietuvoje

2009-02-02T19:33:00.007+02:00

Šiandien norėčiau pakalbėti apie mokymą ir mokymąsi Lietuvos mokyklose ir kitose įstaigose. Tie, kurie neseniai baigėte mokyklą ar universitetą tikriausiai dar gerai atsimenate nuobodžias pamokas, pertraukų laukimą, žiovulį varančius mokytojus ir visiškai nedrausmingus savo klasiokus. Vyresni žmonės gal jau spėjo pamiršti tuos laikus ir dabar jau siunčia savo atžalas į mokyklas. Galiausiai, tie, kurie dabar dar trina mokyklos suolus turbūt realiausiai suvokia dabartinę situaciją. Aš pats priklausau pirmajai kategorijai, bet manau, kad dar visai gerai atsimenu mokyklą. Juo labiau, praėjus šiek tiek laiko po jos baigimo, manau, kad galiu objėktyviai įvertinti dabartinės sistemos trūkumus ir pasiūlyti tam tikrų pokyčių.

Kas dabar yra negerai?

Mokyklose tikrai yra daug problemų, kai kurios iš jų susijusios su šeima, kitos su visuomene, trečios su pačia švietimo sistema. Apie pirmąsias dvi čia nekalbėsiu. Nesakau, kad jos nesvarbios, bet šiandien norėčiau aptarti būtent švietimo problemas.

Nors Liteuva jau beveik 20 metų žengia vakarietiškos valstybės keliu, bet švietimo sistema rodos stovi vietoje. Mokiniai yra verčiami grūstis į galvas nereikalingas žinias, patirti stresą per kontrolinius, atsiskaitymus ir egzaminus, išmokti disciplinos ir paklusnumo. Toks žmogus, kad ir būdamas labai talentingas ir kūrybingas, dažnai gali neatlaikyti mokyklos "režimo" ir paprasčiausiai prarasti savo talentus. Kaip atrofuojasi nenaudojamos galūnės, taip ir talentai, jei jie nelavinami ir neskatinami, "atrofuojasi". Dažnas abiturientas yra tiesiog žinių prikimšta mažai temąstanti mašina, pasiruošusi toliau sekti sistemos nutiestu keliu.

Tačiau gyvenimas, skirtingai nuo švietimo sistemos, nestovi vietoje. Jis reikalauja iš žmogaus lankstumo, kūrybiškumo, bendradarbiavimo įgūdžių, kritiško mastymo. Būtent šių dalykų mokykla ir neišmoko. Universitetuose, jei ir bandoma šią klaidą taisyti, tai dažnai būna per vėlu ir laiko tarpas praleistas ten būna per trumpas, kad ką nors būtų galima iš esmės pakeisti. Galiausiai praėjęs visą švietimo mėsmalę žmogus patenka į visai kitokį realų pasaulį kuriame jam labai sunku išgyventi.

Bet grįžkime prie mokyklų. Kas gi konkrečiai yra negerai? Manau, tai nulemia šie pagrindiniai faktoriai:

Mokyklose kalamos žinios ir nemokoma mąstyti, kurti ir reikšti savo minčių;
Žinių vertinimas dažnai neobjektyvus, vertinamos tik faktinės žinios, o ne mastymas;
Neskatinamas bendravimas ir bendradarbiavimas, bendruomeniškumo ir pilietiškumo jausmas;
Neatsižvelgiama į individualius mokinių poreikius, visi mokomi pagal tą pačią klišę;
Nekompetetingi mokytojai suteikia galimybę sukčiauti, taip išmokydami vaikus, kat taip elgtis yra normalu;
Mokiniai neinformuojami apie karjeros galimybes, kaip teisingai pasirinkti specialybę, kaip jų gaunamos žinios galės būti panaudojamos gyvenime;
Neugdomas mokinių savarankiškumas, jie įpratinami, kad už juos viskas turi būti padaryta arba kad kažkas turi versti juos ką nors daryti;
Sąrašą dar būtų galima tęsti...

Neteigiu, kad dėl viso to kalta vien švietimo sistema (nors daugiausiai ji) ar vien mokytojai, ar kas kitas. Visi prisideda prie šios problemos sukūrimo ir nesprendimo. Taip pat nesakau, kad situacija visur yra vienodai bloga. Kai kurie mokytojai (tikri šaunuoliai) ar atskiros mokyklos po truputį diegia naujus mokymo metodus, stengiasi iš tikrųjų ugdyti mokinius. Bet vis tik tai yra tik maži žingsneliai bandant išlipti iš gilios "švietimo" duobės.

Ką reiktų keisti?

Galima ir reikia keisti labai daug. Mokykla iš niveliavimo fabrikėlio turi virsti žmonių ugdymo įstaiga. Iš ten išėję žmonės turi ne tik turėti pagrindinių žinių bagažą, bet ir mokėti jį panaudoti, mokėti prisitaikyti prie dinamiškos aplinkos ir būti visaverte jos dalimi. Tai aišku labai gražūs norai, bet kad juos įgyvendintume, reikia realių siekių. Manau, pradžioje pakaltu jei mokykloje matytume tokį vaizdą:

Mokiniai aktyviai dalyvauja pamokose, užduoda klausimus, diskutuoja tarpusavyje, dirba grupėse;
Namų darbus mokiniai taip pat ruošia kartu, dalinasi informacija, padeda vieni kitiems;
Mokytojai pamokose naudoja įvairius mokymo metodus ir priemones. Mokymas yra dinamiškas ir interaktyvus;
Pamokų metu sprendžiamos realios situacijos, aptariamos aktualios problemos, visa teorija siejama su praktika;
Vertinamos ne žinios (arba jų nebuvimas), o mąstymas, bendradarbiavimas ir originalumas (būtent tai, kas yra vertinama realiame gyvenime);
Kontrolinių metu leidžiama naudotis tam tikra medžiaga;
Mokytojai teikia individualias konsultacijas ir mokiniai sąmoningai jomis naudojasi;
Mokytojai renka mokinių ir jų tėvų atsiliepimus apie mokomą dalyką ir atsižvelgdami į jų pastabas nedelsiant daro atitinkamus pakeitimus;
Mokykloje yra visa materialinė bazė reikalinga tinkamam mokymui;
Šį sąrašą taip pat būtų galima tęsti labai ilgai...

Rodos turime du labai skirtingus paveikslus, vienas niūrus ir pilkas, kitas jau šiek tiek spalvingesnis ir teikiantis optimizmo. Iki pilnos kompozicijos belieka kažko, kas šiuos du paveikslus sujungtų.

Kaip to pasiekti?

Šis procesas, jei išvis įmanomas Lietuvoje, tikrai nebus greitas ir lengvas. Net nežinau, ar užtektų pakeisti vien švietimo sistemą, kad viskas pasikeistų, bet nuo kažko gi reikia pradėti. Kadangi turime gana aiškius punktus tiek vienoje, tiek kitoje pusėje, galime pabandyti juos sujungti. Vėl gi išvardinsiu galimus sprendimo variantus:

Rengti mokytojams seminarus, kuriuose jie būtų supažindinami su naujausiais pedagogikos metodais bei įgytų tinkamų psichologijos žinių;
Mokėti atlyginimus mokytojams už papildomas valandas, per kurias jie konsultuoja mokinius individualiai;
Supažindinti mokytojus su technologijų naujovėmis;
Vyresnio amžiaus mokytojus, kurie nebegali išmokti naujų metodų, atleisti iš darbo;
Keisti vertinimo sistemą ir jos kriterijus, efektyviai ir vieningai įdiegti ją visose mokyklose;
Skatinti mokinių sąmoningumą ir pilietiškumą įvairiomis akcijomis, paskaitomis bei per asmeninę mokytojų iniciatyvą;

Jei pavyktų įgyvendinti bent šiuos žingsnius ir pasiekti anksčiau paminėtų rezultatų, tai jau būtų didelis žingsnis į priekį. Tačiau jis tikrai būtų ne paskutinis. Mokymo metodai tobulėja labai greitai, į juos įjungiamos naujos teorijos, pritaikomos naujausios technologijos ir pats žinių kiekis vis didėja. Stovėjimas vietoje šioje srityje yra tikrai nedovanotinas ir jau dabar juntamos labai stiprios to pasekmės.

Neabejoju, kad šis mano įrašas nieko nepakeis, bet jei jis privers susimąstyti bent kelis žmones, kurie apie tai anksčiau nepagalvojo, jausiuosi padaręs gerą darbą.

Šio tinklaraščio paskirtis

2009-02-01T15:00:00.005+02:00

Kadangi tai yra pirmasis mano įrašas šiame tinklaraštyje (prieš tai trumpai išbandžiau blogas.lt), tai nusprendžiau pasvarstyti, koks gi jis bus ir kas iš jo galiausiai išeis. Manau, kiekvienas tinklaraštis ar koks kitas internetinis darinys turi nuolatos tobulėti ir artėti prie užsibrėžto tikslo, o jį pasiekęs iškelti naują ir toliau judėti link jo. Todėl šiame įraše bandysiu aprašyti ko tikiuosi ir ką stengsiuosi padaryti iš savo tinklaraščio.

Ko čia nebus
Prieš susikurdamas jį šiek tiek galvojau, koks jis galėtų būti, kokia jo paskirtis, kokie žmonės ir kodėl jį skaitytų. Iš pradžių pamaniau, kad reiktų sukurti puslapį, kuriame aprašinėčiau visą veiklą susijusią su dabartinėmis mano pareigomis (dabar esu Chemikų studentų klubo "LP" prezidentas). Tai turėtų būti kažkas panašaus į VU MF SA pirmininko tinklaraštį. Bet nusprendžiau, kad tam dar ne laikas, o kai reikės, sukursiu tam atskirą tinklaraštį.

Kai pradėjau rašyti puslapyje blogas.lt, pirmas įrašas pamokomasis, apie tai kaip pasikeisti puslapio ikoną. Tokių įrašų čia irgi nenoriu. Pamokymų rašymą geriau pasiliksiu savo organizacijos narių google puslapio tobulinimui. Taip pat nedėsiu čia savo kūrybos, nes nemanau, kad ji yra pakankamai aukšto lygio, o internetas ir taip perpildytas bevertės kūrybos. Nebus čia ir jokios prekybos ar reklamos, nebus įdomybių iš interneto rinkinio, nebus nuotraukų galerijos (fotografas iš manęs gal ir išeitų, bet čia jau sutrukdo technikos klausimas).

Kas čia bus
Atrodo, kad ne taip jau daug galimybių ir liko, bet įvardijus, ko nenoriu, žymiai lengviau apibrėžti tai, ko noriu. Taigi, šiame tinklaraštyje rašysiu įvairius savo pastebėjimus apie pasaulį, savo mintis, filosofavimus ir paanalizavimus. Kartais dalinsiuosi mintimis, kurios man atrodo teisingos, kartais kritikuosiu man nepatinkančias, o kartais tiesiog aprašysiu savo įspūdžius ar išgyvenimus.

Apie pavadinimą
Pavadinimą šiam tinklaraščiui sugalvojau gana atsitiktinai. Tiesiog rinkausi žodžius susijusius su chemija (nes, kaip galėjote suprasti būtent šį dalyką studijuoju ir juo labai domiuosi) ir žodis "katalizatorius", kaip bebūtų keista, pasirodė neužimtas. Galima bandyti sugalvoti visokių reikšmių šiam pavadinimui ir įvairiai interpretuoti, bet aš nesiimsiu to daryti. Palieku tai jums.

Kas skaitys mano tinklaraštį?
Kadangi šis puslapis nėra uždaras, tai galima įtarti, kad tikiuosi sulaukti tam tikros skaitytojų auditorijos. Pradžioje tai gal būt bus mano draugų ir artimųjų ratas ar šiaip atsitiktiniai užklydėliai, bet ateityje tikiuosi šiek tiek didesnio populiarumo. Kol kas labai konkrečių tikslų neturiu, bet laikui bėgant gal net išsikelsiu kokius nors lankomumo kriterijus ir stengsiuosi jos įgyvendinti.

Visiems skaitytojams
Viskas, kas yra rašoma šiame tinklaraštye yra mano asmeninė nuomonė, todėl nebūtina jos priimti už gryną pinigą. Galite drąsiai reikšti savo nuomonę ir aš pasiruošęs su jumis diskutuoti komentaruose, tačiau nepagarbūs ar neargumentuoti komentarai bus trinami be įspėjimo.